stuomeningas

stuomeningas: stuomenìngas, -a adj. (1) BŽ45,514, DŽ, NdŽ, KŽ; L, Rtr kuris gražaus, dailaus stuomens, tvirto sudėjimo: Buvo kitų merginų su kasom, ir stuomeningų, ir saulės nelabai muštų. Tik nežibėjo jos šalia Elzės, netraukė akies J.Balt. Keleivis buvo stuomeningas, petingas vyras rš. | prk.: Čia, prie pat Nemuno, – jo rugių laukelis, įsibėgėjęs į stuomeningą želmenį rš.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

stuomeningas — stuomeni̇̀ngas, stuomeni̇̀nga bdv. Stuomeni̇̀ngas výras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
stuomeningumas — stuomeningùmas sm. (2) NdŽ, KŽ 1. L523, Rtr, BŽ500 → stuomeningas. 2. BŽ514 rišlumas, darnumas … Dictionary of the Lithuanian Language
stuomuo — stuomuõ sm. (3a) Š, RŽ, DŽ, NdŽ; KlG56, N, L, stuomuõj (3a), stuomuõn (3a), gen. sing. eñs K, NdŽ, KŽ, eniẽs, enès; I, stuomenio; nom. pl. stuomens J, Als, Rt, stuomenys 1. DP330,332, KlG55, Q338, B … Dictionary of the Lithuanian Language
sūdarotas — sūdarotas, a adj. (1) stuomeningas, liemeningas, sudarus: Sūdarotas vyras, iš stuomens ir liemens, gerai nuaugęs Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias